- pritema
- pritemà sf. (3b) žr. 1 prietema: Nuvažiavom dar pačioj pritemõj Kair. Kaip tiktai vakaras, pritema, tai žmonės iš grinčios bijosi po vieną ir kojos iškelti BsMtI105. Lig prìtemai i pabaigiau [darbą] Mžš. Da tik pritema, jau „gult, gult, gult!“ Mžš.
Dictionary of the Lithuanian Language.